nu praspresta tai neblogai, matos kad nepirmas (PVZ Taivanio Guggenheimas)
o ir panašokokas....
Guggenheim - Taiwan, Taichung.tas tikriausiai ir papirko žiuri, aiskinamasis rastas nuo konteksto analizes iki oro ir šilumos cirkuliacijos pastate.
bet pats tūris tai negrakštus, atmetus langų ir kitų angų formas lieka "cepelinas" keistai saveikaujantis su aplinka. Šiuo aspektu prilyginčiau projekta Valencijos miesto naujojo centro vizijai, kur Calatrava'os vandens padarai išropojo pasižmonėti. Skirtumas tas, kad Valencijoj, taip pat ir Bilbao (kaip pastebėjo Čaikauskas) visa tai buvo daroma merdinčiame miesto rajone, ir tiem padaram gyvuoti buvo kuriamas kontekstas. Vilniuje kontekstas akivaizdus ir naujokas turėtų tai kytis prie jo. Žinoma tai visiškai nereiškia, kad jis turetu pataikauti "Vilniaus Defanco" stiliui, bet greičiau ji pataisyti...
Čia vėl būtų galima diskutuoti ir dėl pasirinktos vietos, ar čia reikia konors iš viso, ir jei reikia konors tai ar tikrai tokio dydžio objekto (panašiai kaip ir su Kauno nemuno sala). bet apie tai gal geriau neišsiplesiu.... :)
iš dalies gana keista stebeti kaip architektai ateina ir per pora valandų, dienų, geriausiu atveju savaičių, nusprendžia už miestą gyvavusi 1000 metų. pasako žmonem, visa gyvenima gyvenusiem TEN, kaip jie visa likusi gyvenima turės gyventi.
Čia visai būtų pravartu prisiminti Helsinkio centrinės biliotekos plėtros projekto konkurso organizavima, kur buvo suorganizuota visa krūva seminarų, pasisakymų, kurių metu vietinės bendruomenės atstovai išsake ka jiems reiškia konkurso vieta, ka jie norėtų čia matyti ir t.t.
juolab kad Lybeskindo projekčiukas siejasi su Paleko bibliotekos versisa. Jis tikrai pasižymėjo jautrumu aplinkai ir kontekstualumu. Funkcine schema galejo buti išspesta ir geiau, tarkim pėsčiūjų tilto ašis neužsidaryti muziejumi ir pan... bet tai manau tik technikos klausimas.
ir jei ištiesu tai yra ne architektūrinis konkursas o architektūrinės konsepcijos konkursas (kaip pabrėžė tarptautinės žiuri narys G. Čaikauskas) tai Lybeskindo architektūrinė konsepcija tikrai veta dėmesio.
maziausiai kontekstualus pasirodė Fukso projektas, truputi sustabarėjas ties savo firminėmis išraiškos priemonėmis (kaip beje ir Zaha Hadid). Nors makečiukas ir reabilitavo truputi, bet visa kita neitikino. Išsakytos mintys visai protingos, bet kultūros costinės logo kaip inspiracojos objektas muziejaus architekturai.... na mažiausiai juokinga... :)
apskritai muziejaus fundatorių (išskyrus miesta:) vizija koks turetų būti muziejus gana akivaizdi, visi trys kolektyvai sukviesti į konkursa atstovauja gana panašias idėjas, o būtu idomu pamatyti ir kitas nuomones, tarkim ką mano japonų ar olandų architektai...
susijusios nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą