miesto spalvos, šviesos... kartais visiškai atsitiktinės,
kartais "patobulintos gamtos"
utilitatrioji urbanistine poetika.
tai kas supa mus nuolat, o kartais net nenorom pagaugauna
be jokio pasirinkimo, ir kartu taip laikina ir salyginai trapu.
fotoaparatas tai tik priemonė, tokia pati kaip pieštukas, teptukas,
kompo pelė. todėl sengiuosi nesikoncentruoti į fotokokybe (aštrumas,
fokusas, jokio grūdo, jokių sudegusių, ar nedašviestų pikselių...)
tai tik šviesos žaismas tamsoje, spalvinių dėmių kompozicia,
grynoji idėja be detaliu, emocija.
fotorealizmas - o kaip Jum patinka realizmas tapyboje?
norom nenorom asocijuojasi su socialistiniu realizmu...
na va ... :)
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą